Karalienės Mortos mokykloje matematikos mokymą grindžiame patirtimi ir tyrinėjimu – pamokose apie kelią, laiką ir greitį vietoje mokiniai patys judėjo, matavo, fiksavo rezultatus, lygino ir kėlė klausimus.

Pamoka prasidėjo nuo realios patirties: vaikai judėjo pažymėtu taku, matavo laiką ir stebėjo, kuo skiriasi jų rezultatai. Diskutuodami mokiniai patys įvardino, kas visiems buvo bendra (kelias), kas skyrėsi (laikas) ir kodėl vieni judėjo greičiau nei kiti. Taip sąvokos „kelias“, „laikas“ ir „greitis“ gimė iš jų pačių patyrimo, o ne iš paruoštų apibrėžimų.

Remdamiesi surinktais duomenimis, mokiniai ieškojo būdų, kaip palyginti judėjimą, ir patys atrado greičio ryšį su keliu ir laiku. Išsiaiškinę šį ryšį ir aptarę įvairias situacijas jie suprato, kaip apskaičiuoti kelią bei laiką ir kaip šios formulės veikia realiame gyvenime.

Tokios pamokos puikiai iliustruoja, kaip stipriai veikia mokymasis per patirtį – kai ugdome ne tik matematinius gebėjimus, bet ir kritinį mąstymą, smalsumą bei atsakomybę už savo mokymąsi. Tikras džiaugsmas matyti mokinius, kurie matematiką atranda patys.