Kai kurios užsienyje gyvenančios dvikalbės ar daugiakalbės šeimos pasirenka tarpusavyje kalbėtis daugumos kalba, kitos – stengiasi išlaikyti gyvas abiejų tėvų gimtąsias kalbas. Tačiau daugiau nei vienos kalbos mokėjimas bei naudojimas naudingas ne tik smegenų veiklai, bet ir socialiniams ryšiams: kalbėdamasis lietuviškai su seneliais ar kitais giminaičiais net ir užsienyje gyvenantis vaikas gali užmegzti bei palaikyti gilesnius santykius. Kaip padėti vaikams mokytis lietuvių kalbos, kuo ji tokia svarbi gyvenantiems ne Lietuvoje bei koks geriausias metas supažindinti vaikus su tėvų gimtosiomis kalbomis, pasakoja Karalienės Mortos mokyklos lituanistinio ugdymo modelio mokytoja Kotryna.
Kaip vaikai mokosi kalbų ir kodėl naudinga mokėti daugiau nei vieną kalbą?
Kalbos mokėjimas yra kur kas daugiau nei tik sklandi komunikacija su ta pačia kalba kalbančiais žmonėmis, nors tai taip pat labai svarbu. Aš kalbos mokėjimą suvokiu kaip vienintelį kelią pažinti šalies kultūrą, suprasti žmonių mąstyseną, gebėjimą megzti autentišką ir gilų santykį su šalies aplinka. Tiek vaikai, tiek suaugusieji geriausiai kalbų mokosi kurdami gyvą ryšį su kalba, todėl vadovėliai ar tik vaizdo medžiagos ta kalba žiūrėjimas yra lėčiausi mokytojai. Žmogus yra sociali būtybė, todėl geriausiai kalbą mokytis kalbant, žaidžiant, žiūrint kažką kartu ir vėliau diskutuojant apie tai, ką matė. Tokiu būdu mokymasis sujungiamas su pagrindiniu žmogaus poreikiu – kurti ryšį su kitu. Tuomet rezultatai būna geriausi.
Kada geriau užsienyje gyvenantį vaiką supažinti su lietuvių kalba – kai jis jau kalba daugumos kalba, ar anksčiau? Kodėl?
Jei tėvai nori, kad tai būtų gimtoji vaiko kalba, būtina su juo kalbėti lietuviškai nuo pirmų gyvenimo dienų. Vaikas turi kasdien ir kuo daugiau girdėti lietuvių kalbos. Akivaizdu, kad net ir nuolat bendraujant namuose lietuviškai, to turtingam žodynui lavinti neužtenka, būtina kuo daugiau skaityti lietuviškai, klausytis laidų, pasakų, žiūrėti vaikui įdomias televizijos programas lietuvių kalba. Pradėti mokytis kalbos niekada nėra vėlu, bet yra pastebima, kad pradėjus jos mokytis nuo mažens, pasiekiama geresnių rezultatų.
Ar antrosios kalbos mokėjimas nesulėtina pirmosios kalbos įgūdžių? Ar dvikalbiai vaikai pradeda kalbėti vėliau?
Gali būti, kad dvikalbiai vaikai pradės kalbėti šiek tiek vėliau. Būna, kad formaliai vertinant vienos kalbos žodyną, atrodo, jog vaiko kalba yra skurdesnė, todėl svarbu, kad būtų vertinamas visų kalbų turimas žodynas ir gebėjimas konstruoti sakinius, reikšti mintis keliomis kalbomis. Esu įsitikinusi, kad taip įvertindami dvikalbius vaikus pamatysime, jog jų raiška yra turtingesnė už viena kalba kalbančių vaikų gebėjimus.
Kodėl užsienyje gyvenantiems vaikams svarbu žinoti ir mokėti savo tėvų gimtąsias kalbas, pažinti kultūrą bei tradicijas?
Tai yra itin svarbu žmogaus tapatybei ugdyti ir bendrai vaiko savivokai, kas jis yra, užtvirtinti. Užsienyje gyvenantis lietuvis jaučia, kad nėra visiškai lygiai toks, kaip tos šalies tautietis. Ilgainiui gali kilti nepilnavertiškumo jausmas, kad tokiam žmogui kažko trūksta. Tačiau pažindamas savo tėvų gimtąsias kalbas, kultūrą bei tradicijas vaikas supras, kad jis yra pilnavertis ir net turtingesnis, daugiau patirčių turintis žmogus. Tai atvers jam daugiau galimybių gyvenime, o tai, man atrodo, labai svarbu laimingam žmogui – turėti laisvės pasirinkti, kur ir ką veikti. Visos investicijos į lietuvių kalbos mokymą atvers jam daugiau galimybių ateityje, o tai, man atrodo, labai svarbu laimingam žmogui – turėti laisvės pasirinkti, kur ir ką veikti gyvenime.
Kaip vaikus mokyti lietuvių kalbos gyvenant užsienyje? Ar turėtų skirtis dėmesys mažumos (pavyzdžiui, lietuvių) kalbai, kai tik vienas iš tėvų kalba lietuviškai ir kai abu?
Pirmaisiais gyvenimo metais kuo daugiau dainuoti, žaisti pirštukų žaidimus, deklamuoti eilėraštukus, skaityti paveikslėlių knygas lietuviškai. Su vyresniais jau reikia tartis ir argumentuoti, kodėl ir kada kalbame lietuviškai, kiek ir kokių knygų skaitome. Labai rekomenduoju kuo ilgiau garsiai skaityti vaikams lietuviškai, mažiausiai iki 10 metų, net tada kai vaikas pats skaito gerai. Skaitymas kartu skatina diskusijas, saugumo jausmą, mažina stresą, stiprina ryšį.
Žinoma, kad kai tik vienas iš tėvų kalba lietuviškai, yra dar sudėtingiau pasiekti, kad vaikas kalbėtų lietuviškai ir tai labai didelė atsakomybė tą kalbą atstovaujančiam tėčiui ar mamai. Siūlau pasitelkti didesnį žmonių palaikymo ratą, ieškoti lietuviškai kalbančių draugų, važiuoti į stovyklas Lietuvoje, lankyti nuotolinę lituanistinę mokyklą, įtraukti lietuviškai kalbančius senelius į kokias nors nuotolines veiklas su vaikais, pavyzdžiui, kas savaitę susiskambinti, klausytis senelių istorijų ar pasakų. Svarbiausia, nepasiduoti. Įsivaizduoju, kad vaikui gali kelti frustraciją, kai jam paprasčiau išsireikšti kita kalba, o tėvai reikalauja, kad šnekėtų lietuviškai. Reikėtų į tai reaguoti empatiškai, bet ir toliau kantriai pasakoti apie lietuvių kalbos mokėjimo naudą, kurią po kiek laiko pajus ir pats vaikas.