Kiekvienas pavasaris sukelia pagyvėjimą ne tik gamtoje, bet ir priešmokyklinukų ar pirmokų tėvų gretose – kokią mokyklą išrinkti savo vaikui, kad jis ten jaustųsi laimingas ir pasiektų aukščiausių savo akademinių rezultatų. Kauno Karalienės Mortos mokyklos pradinių klasių mokytoja Gintarė Dabrilienė ir pradinių klasių mokytojų departamento vadovė Laurita Matulaitytė pataria gerai apgalvoti, kas jums svarbu, susidaryti mokyklai keliamų lūkesčių sąrašą ir individualių pokalbių su mokyklos atstovais metu visa tai aptarti. Jeigu požiūris į ugdymą sutampa – sveikiname, radote savo vaikui antruosius namus.

Kriterijai, kurie padės apsispręsti renkantis mokyklą

Turbūt, yra tekę girdėti kalbant, kad anksčiau būdavo daug paprasčiau, nes tėvai labai nesukdavo galvos ir dažnai mokyklą vaikui rinkdavo pagal savo gyvenamąją vietą, o dabar, atsiradus profiliavimui ir mokyklų reitingavimui, pasirinkimo kriterijų daugėja geometrine progresija. Jeigu net batus renkamės bent iš kelių skirtingų porų ir prieš pirkdami juos pasimatuojame, kodėl dėl vaiko išsilavinimo negalime pasistengti labiau? Mokykloje vaikas praleis daug laiko, todėl renkantis šią bendruomenę, turėtų būti svarbūs ne tik mokyklos reitingai, bet ir jos mikroklimatas – kad vaikas jaustųsi priimtas ir galėtų atsiskleisti visi jo talentai bei gebėjimai. Ne tik vaikas – kad visa šeima jaustų, jog jos ir mokyklos vertybės sutampa, nes ryšys turėtų būti abipusis.

„Pavyzdžiui, mes, galvodami apie būsimo Karalienės Mortos mokyklos pradinuko šeimą, įsivaizduojame ją tolerantiška, atsakinga, bendradarbiaujančia, bendruomeniška, kūrybiška, inovatyvia. Svarbu, kad šeimai rūpėtų tiek būsimi vaiko akademiniai rezultatai, tiek ir jo emocinė gerovė bei asmenybės ugdymas. Svarbu ir tai, kad šeima norėtų bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, klasės mokytoja – jeigu dėl to sutarsime, kartu lengvai įveiksime visus būsimus iššūkius“, – sako antrokų mokytoja L. Matulaitytė.

Jai antrina ir pirmokų mokytoja G. Dabrilienė, sakydama, kad tėvams labai svarbu įsivardinti savo šeimos vertybes, prioritetus bei, ko tikisi iš vaiko, kokią asmenybę augina, kas jų vaikui yra priimtiniau. Ir tuomet, renkantis mokyklą, rekomenduoja susitarti dėl individualaus susitikimo, kurio metu turėsite galimybę tiesiogiai pabendrauti su mokyklos atstovais, aptarti kertinius principus, užduoti klausimus ir pamatyti, o gal net ir pajusti, ar tinkama jums ir jūsų vaikui pasirinkta mokykla.

Į susitikimą reikėtų ateiti jau atlikus namų darbus – apgalvojus jums svarbius dalykus ir pasiruošus klausimų mokyklai. Klausimai galėtų būti tokie:

• Kokias vertybes puoselėja jūsų šeima ir, ar tos vertybės bus ugdomos pasirinktoje mokykloje?
• Kas jums svarbiau – vaiko akademiniai pasiekimai ar saviraiškos laisvė?
• Kokia yra akademinė mokyklos reputacija? Pavyzdžiui, kokie mokyklos pasiekimai švietimo srityje,  kokie jos mokymo metodai, programos, priemonės?
• Kokią ateitį vaikui planuojate? Pavyzdžiui, ar jums svarbu, kad vaikas būtų ugdomas pagal tarptautinę metodiką?
• Kokius vaiko įgūdžius norėtumėte lavinti?
• Ar mokykloje skatinama skaityti?
• Kaip bus sprendžiamos vaikų mokymosi ar elgesio problemos, jeigu tokių bus?
• Kaip į mokyklos gyvenimą įtraukiami tėvai?
• Kokie mokyklos išskirtinumai ir pan.

Ką mokykloje turėtų išmokti pradinukas?      

Edukologai sutaria, kad pradinėje mokykloje vaikui svarbu ne tik suteikti akademinių žinių, tačiau ir išmokyti jį mokytis, ugdyti jo socio-emocinius gebėjimus, todėl Karalienės Mortos pradinėje mokykloje didelis dėmesys skiriamas šiems  5 dalykams:

1. Socialiniams įgūdžiams, kad vaikas išmoktų bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais. Vaikai turi suprasti, koks elgesys yra draugiškas, pagarbus, gebėti pasidalinti žaislais ir komunikuoti su kitais.

„Pozityvi disciplina – tai pati svarbiausia sudėtinė dalis rūpinantis vaiko emocine savijauta. Pirmiausia mano, kaip mokytojos, tikslas yra užtikrinti vaiko fizinį ir emocinį saugumo jausmą mokykloje, sukurti su juo ryšį, kad vaikas galėtų manimi pasitikėti ir klasėje jaustųsi svarbia jos dalimi. Be to, ugdome vaiko pagarbą kitiems, mokome nusiraminimo metodų ir atidos praktikų, atpažinti ir įvardinti savo jausmus, kad ir kiti juos suprastų, todėl nepaliekame neišanalizuotų atvejų, net elementarias situacijas apkalbame su vaiku – jis  kitaip mato situacijas ir jų svarbumą nei mes, suaugę, tad tik per atvirus pokalbius gali jaustis išklausytu ir išgirstu. Visi atvejai yra aptariami su tėveliais, su jais dalinamės ir idėjomis, kaip padėti vaikui emociškai atsiskleisti mokykloje ir namuose“, – priduria mokytoja L. Matulaitytė.

• Mokymosi įgūdžiams – skaitymo, rašymo ir skaičiavimo pagrindams. 

• Savo poreikių suvokimui, nes pradinukas turi gebėti įvardinti savo poreikius ir jausmus mokytojui ar bendraamžiui.

„Mokykloje kuriame abipuse pagarba paremtus vaikų ir suaugusiųjų santykius, nes mokytojai vadovaujasi pagrindiniu pozityvios disciplinos principu – ugdyti ir auklėti padrąsinant, o ne baudžiant. Be to, nuolat mokydami  vaikus pabrėžiame – nebijokite suklysti, nes iš savo klaidų jūs išmoksite geriausiai. Taip pat visada atkreipiame dėmesį į vaiko emocinę būseną, jo savijautą, prireikus išklausome, patariame ir  apkabiname“, – apie ryšio svarbą pasakoja pradinukų mokytoja G. Dabrilienė.

• Pasitikėjimo savimi ugdymui, nes pradinukas turėtų mokytis siekti savo tikslų, stengtis ir įveikti sunkumus.

• Atsakomybei, kad mokykloje būtų laikomasi taisyklių, būtų laiku ir kokybiškai atliekamos mokytojos užduotos užduotys, atsinešamos priemonės.

Vaikai pradinėje mokykloje pasikloja pamatus tolimesniam mokymuisi, todėl, kuo anksčiau pradeda mokytis net pačių elementariausių dalykų, tuo anksčiau tai tampa įpročiu, lemsiančiu ir jų sėkmę ateityje.

Karalienės Mortos mokyklos išskirtinumai, padedantys auginti asmenybes

• Kembridžo programa

Kalbėdama apie mokyklų išskirtinumus, G. Dabrilienė pabrėžia, kad Karalienės Mortos mokykla nuo pat priešmokyklinių klasių bendrąsias ugdymo programas papildo Kembridžo matematikos, gamtos mokslų ir anglų kalbos programomis, kurios turi aiškias gaires, nustatytus standartus ir vertinimo sistemą. „Mūsų mokiniai turi daugiau savaitinių matematikos, anglų kalbos ir pasaulio pažinimo pamokų, o tai leidžia mums, mokytojams, orientuotis į pamokų kokybę – turėti daugiau patyriminės veiklos per žaidimus, eksperimentus, ugdant vaikų motyvaciją, sudarant sąlygas mokymosi metu jiems ir klysti, ir patirti sėkmę“, – sako pradinukų mokytoja.

Jai pritaria ir L. Matulaitytė: „Iš tiesų tėvai dažnai domisi, kuo ugdymas ir pagal Kembridžo programą yra pranašesnis už tiesiog bendrojo ugdymo programą, nes Lietuvoje šis mokymo metodas dar nėra toks dažnas. Aš visada pateikiu vizualų pavyzdį – paprašau jų įsivaizduoti ledkalnį vandenyje: vandens paviršiuje mes matome tik ledkalnio viršūnę ir tai yra bendrojo ugdymo programa, o koks ledkalnis yra po vandeniu, koks jo dydis ir plotas, mes pamatome su Kembridžo ugdymo programa. Šis ugdymas padeda vaikams dar giliau „panerti“ į mokslą, jį „pačiupinėjant“, tyrinėjant iš visų pusių – tai ypač aktualu matematikos pamokose, nes vaikai yra skatinami ne tiesiog „iškalti“ informaciją ir teoriškai suvokti matematiką, o išplėsti matematinį mąstymą ir išmokti matematiką taikyti praktiškai“.

• Kontekstinis ugdymas

Abi mokytojos sutaria, kad Kembridžo programa yra neatsiejama nuo kontekstinio ugdymo, todėl Karalienės Mortos mokykloje jam teikiamas ypatingas dėmesys. Kontekstinio ugdymo sistema įgyvendinama pasitelkus kontekstinio ugdymo programą, turinčią keturis kertinius principus – socio-emocinį, gamtamokslinį, matematinį ir raštingumo ugdymą. Tai reiškia, kad tam tikra einamoji metų tema analizuojama ne tik pasaulio pažinimo pamokų metu, tačiau tyrinėjama ir iš matematikos, lietuvių kalbos, dailės, sporto ar užsienio kalbos perspektyvos. Vaikus einamoji mokslo metų tema lydi kiekvienoje pamokoje – tokių temų per metus jie turi 6, tačiau jos atsikartoja ir vėlesnėse klasėse,  tad kiekvienais metais mokiniai gilina jau turimas žinias, pvz., apie kosmosą.

• Diferencijavimas

„Taip pat mūsų mokyklos stiprioji pusė yra diferencijavimas – skirtingų užduočių skirtingiems vaikams taikymo praktika. Per diferencijavimą vaikas atskleidžia savos stiprybes bei gebėjimus, taip pat išmoksta atpažinti ir įsivertinti, kas jam kelia iššūkius ir juos įveikti – mes matome kiekvieną vaiką, ugdome jo talentus ir padedame kiekvienam pasiekti aukščiausių savo rezultatų“, – kodėl mokyti visus vaikus vienodai nėra veiksminga, pasakoja pradinių klasių mokytojų departamento vadovė L. Matulaitytė.

Jai antrina ir G. Dabrilienė, pabrėždama, kad Karalienės Mortos mokykloje ugdymas planuojamas atsižvelgiant į kontekstą bei vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus ir pritaikomas kiekvieno vaiko poreikiams. Kitaip tariant, centre visuomet yra vaikas, nes kiekvieno mokytojo siekis – išmokyti.

• Ne vienas, o net keli mokytojai profesionalai

„Dar vienas mūsų išskirtinumas yra tas, kad vaikus nuo pat priešmokyklinės klasės ugdo ne vienas klasės mokytojas, o ir mokytojai dalykininkai. Pavyzdžiui, priešmokyklinių-antrų klasių vaikus klasės mokytojai pasitinka, veda ryto ratą, moko matematikos, lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo, o kitų disciplinų – užsienio kalbų, dailės, sporto, šokių, muzikos ir kt. – vaikus moko mokytojai dalykininkai. Tai ne tik suteikia vaikams tvirtą žinių pagrindą, bet ir ugdo jų adaptabilumą bei moko užmegzti naujus ryšius“, – Karalienės Mortos mokyklos specifiką dėsto L. Matulaitytė.

• Skaitymo įgūdžių lavinimas

Ypatingas dėmesys Karalienės Mortos mokykloje skiriamas ir vaikų skaitymo įgūdžiams lavinti, todėl mokytojai vaikams padeda pasirinkti tai, kas jiems tikrai įdomu ir naudinga, kad skaitymo procesas būtų  efektyvus. „Su vaikais skaitome ir perskaitytą turinį aptariame kasdien, nes taip vaikai išmoksta skaityti ne mechaniškai, o suprasti tekstą ir jį analizuoti. Vienareikšmiškai tokia veikla yra svarbi jų intelektiniam, emociniam ir socialiniam vystymuisi, be to, padeda vaikams geriau suprasti kalbos taisykles, plėsti savo žodyną ir tobulinti raštingumo įgūdžius. Nekalbant apie tai, kad skaitymas „įjungia“ vaikų kūrybiškumą ir fantaziją – vaikai, kurie mėgsta skaityti, dažnai tampa geriausiais mokiniais įvairiose srityse“, – kaip pasiekti, kad vaikai mėgautųsi knygomis, pasakoja pirmokų mokytoja G. Dabrilienė.

Tad nenuostabu, kad klasės ir mokyklos erdvės pilnos knygų lentynų – naujomis knygomis rūpinasi mokyklos „knygų fėja“, kuri padeda atliepti vaikų skaitomų knygų poreikius ir dalinasi knygų naujienomis. Kiekviena klasė, net užsienio kalbų pamokos, turi iškeltus skaitymo tikslus, kurie padeda vaikui pamilti knygas ir atrasti džiaugsmą jas skaitant.

• Didelis dėmesys užsienio kalboms

Šių dienų kontekste, kai jaunoji karta yra pasaulio, o ne konkrečios šalies piliečiai, Karalienės Mortos mokykloje daug dėmesio skiriama užsienio kalbų mokymui ir jų vartojimui natūralioje aplinkoje – kalbų mokytojai mokykloje su mokiniais, mokytojais ir tėvais bendrauja anglų kalba arba savo dėstoma užsienio kalba. Nuo pat priešmokyklinės klasės mokiniai kasdien mokosi anglų kalbos, o nuo trečios klasės renkasi antrą užsienio kalbą – ispanų arba prancūzų. Šios pamokos vyksta du kartus per savaitę, o nuo penktos klasės antroji užsienio kalba suintensyvinama iki keturių pamokų per savaitę.  

• Diegiamas pilietiškumas

„Nors mokome ir pagal tarptautines programas, esame lietuviška mokykla su labai stipria pilietiškumo ugdymo dvasia. Mums svarbu, kad vaikystėje ir paauglystėje – tuomet, kai tik formuojasi žmogaus identitetas, mokiniai gerai išmoktų gimtąją kalbą, Lietuvos istoriją, geografiją, žinotų apie savo šalies tradicijas ir kultūrą. Kiekvieną pirmadienį giedame Tautišką giesmę, švenčiame Lietuvos nacionalines šventes ir minime svarbius įvykius. Be to, ir visos klasės mūsų mokykloje pavadintos žymių Lietuvos istorinių asmenybių vardais.

Jei tėvai tiki, kad vaiko mokymasis gali būti ne tik informatyvus ir auginantis žinių bagažą, bet ir ugdantis vaiką kaip asmenybę, gebančią suprasti ugdymosi prasmę bei turinčią stiprią savimonę ir vertybinį stuburą  – mums pakeliui“, – Karalienės Mortos mokyklos privalumus apibendrina G. Dabrilienė.

Šaltinis: Kas vyksta Kaune