Šią vasarą vienos akademiškai reikliausių vidurinio ugdymo programų – tarptautinio bakalaureato Diplomo programos (IB DP) – gegužės sesijos egzaminų rezultatus sužinojo daugiau kaip 209 tūkst. mokinių visame pasaulyje, tarp jų – ir Karalienės Mortos mokyklos absolventai.
Apie tai, kodėl IB diplomui neužtenka tik išlaikyti egzaminus, kodėl jis taip vertinamas prestižiniuose universitetuose ir kuo be akademinių pasiekimų ši programa naudinga jaunuoliui, kalbamės su Karalienės Mortos mokyklos tarptautinio bakalaureato Diplomo programos koordinatore ir gimnazijos ugdymo vadove Virginija Barbaravičiūte.
Daugeliui tėvų IB DP pirmiausia asocijuojasi su sudėtingais egzaminais ir aukštais akademiniais reikalavimais – ar iš tiesų tokia ir yra šios programos esmė?
Egzaminai yra svarbi IB Diplomo programos dalis, tačiau vien gerai jų išlaikyti neužtenka, nes IB DP diplomas suteikiamas tik tuomet, kai mokinys įvykdo visus programos reikalavimus. Kitaip tariant, tai nevienos dienos darbas, bet dvejus metus trunkančio nuoseklaus darbo, atkaklumo ir įvairių gebėjimų ugdymo rezultatas.
Per šį laiką mokiniai laikosi aukštų akademinio sąžiningumo standartų, mokosi šešis dalykus, lanko Pažinimo teorijos (Theory of Knowledge) kursą, dalyvauja Kūrybiškumo, aktyvumo ir savanorystės(Creativity, Activity, Service – CAS) programoje bei rašo iki 4000 žodžių apimties savarankišką tiriamąjį darbą (Extended Essay) su tyrimo klausimu, šaltiniais ir išvadomis. Galima sakyti, kad šis diplomas yra tarsi dėlionė iš kelių dalių – jei trūksta bent vienos, mokinys jo negauna.
Negaliu neįsiterpti – ar septyniolikmetis tikrai pajėgus atlikti tokios apimties savarankišką tyrimą?
Pajėgus, ir būtent šis darbas dažnai nustebina pačius mokinius. Savarankiškai rengiamas tiriamasis darbasyra vienas stipriausių Diplomo programos elementų, nes tai pirma rimta jų pažintis su universitetinio tipo užduotimi – mokinys pats išsikelia tyrimo klausimą, atsirenka šaltinius arba suplanuoja eksperimentą, analizuoja duomenis ir argumentuotai pagrindžia savo išvadas. Man labai įdomu stebėti momentą, kai mokinio tema iš „apie ką būtų įdomu parašyti“ virsta „ką iš tiesų galiu ištirti ir pagrįsti“ – tada prasideda tikras mokymasis.
Kiekvienas mokinys šį tiriamąjį darbą rašo pasirinkta tema, todėl jos labai aiškiai atskleidžia mokinių akademinius interesus, pavyzdžiui, šiemet vienas mokinys tyrė, ar muzikos terapija veiksminga gydant paauglių nerimą, kitas analizavo kūniškos ir religinės meilės dualizmą Jurgos Ivanauskaitės romane „Ragana ir lietus“, trečias laboratorijoje lygino spirulinos ir matčos antioksidacines savybes.
Susidaro įspūdis, kad kiekvienas programos elementas ugdo vis kitą gebėjimą. Kokia yra Pažinimo teorijos ir CAS paskirtis?
Būtent taip. Jeigu savarankiškas tiriamasis darbas moko vaikus savarankiškai tyrinėti, tai Pažinimo teorijos kursas ugdo jų kritinį mąstymą, nes jame mokiniai mokosi kelti klausimą – iš kur žinome tai, ką žinome. Iš pirmo žvilgsnio skamba filosofiškai, tačiau iš tiesų tai labai praktiškas gebėjimas, nes mokiniai mokosi atskirti faktą nuo nuomonės, vertinti informacijos šaltinius, atpažinti, kada argumentas pagrįstas, o kada ne, aiškiai formuluoti savo mintis ir įsivertinti turimas nuostatas. Šiais laikais, kai informacijos aplink daugiau nei bet kada, sakyčiau, tai vienas vertingiausių gebėjimų, kuriuos mokykla gali duoti vaikui.
CAS ugdo dar kitą svarbią sritį – gebėjimą veikti. Ši programos dalis kviečia mokinius bent pusantrų metų aktyviai įsitraukti į veiklas už klasės ribų – kurti, sportuoti ir savanoriauti, nes taip jie mokosi ne tik pritaikyti savo žinias praktiškai, bet ir kurti prasmingą ryšį su pasauliu, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę bei padeda suprasti, kokį poveikį jų veiksmai daro kitiems.
Tačiau dažnai mokyklose tokios užklasinės veiklos virsta formaliu privalomų socialinių valandų rinkimu…
Suprantu, kad taip gali atrodyti, tačiau tikroji CAS esmė yra visai kita. Man tai viena gražiausių IB Diplomo programos dalių, nes ji parodo, kad mokymasis vyksta ne tik klasėje ir mokiniai nėra tik veiklų dalyviai – jie patys kuria, planuoja ir įgyvendina prasmingas iniciatyvas bei projektus.
Pavyzdžiui, jau kelerius metus iš kartos į kartą Karalienės Mortos mokykloje perduodamas projektas „Su prasme“, kuriame mokiniai kuria marškinėlių dizainus, juos parduoda, o surinktas lėšas skiria nevyriausybinėms organizacijoms. Turėjome ir mokinių, kurie mokė senjorus naudotis išmaniaisiais telefonais, kiti savanoriavo vaikų stovyklose, organizavo veiklas globojamiems vaikams ar įgyvendino kitas jiems svarbias iniciatyvas.
Per tokias patirtis mokiniai ne tik padeda kitiems, jie mokosi pastebėti bendruomenės poreikius, ieškoti sprendimų, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir reflektuoti savo patirtį. O svarbiausia – patys pamato, kad jų idėjos ir veiksmai gali turėti realų poveikį kitiems žmonėms.
Ar IB Diplomo programa tinka tik akademiškai stipriausiems mokiniams?
Dažnai manoma, kad ši programa skirta tik tiems mokiniams, kurie jau ateina su labai stipriu akademiniu pasirengimu, tačiau mano patirtis rodo ką kita. Žinoma, tai yra akademiškai reikli programa, tačiau sėkmę joje dažniausiai lemia ne gabumai, o nuoseklumas, atkaklumas, smalsumas ir gebėjimas laiku kreiptis pagalbos.
Ne mažiau svarbūs ir tokie gebėjimai, kaip laiko planavimas, savarankiškas mokymasis, kritinis mąstymas, argumentuoto teksto rašymas ar gebėjimas priimti nesėkmę kaip mokymosi dalį. Šie gebėjimai ugdomi nuolat, visos programos metu, todėl pradedant mokytis Diplomo programoje, nereikia būti puikiai jų įvaldžius – svarbiausia noras tobulėti.
Visa tai skamba įspūdingai, bet kartu ir labai intensyviai. Kaip užtikrinate, kad mokiniai neperdegtų?
IB DP programa iš tiesų yra intensyvi, todėl mums labai svarbu kalbėti apie balansą – aukšti lūkesčiai be palaikymo tampa spaudimu, o palaikymas be aiškių lūkesčių neaugina, tad mūsų tikslas – turėti abu.Pasakysiu dar kitaip: nuolatinis nuovargis nėra aukštų standartų įrodymas – dažniau tai ženklas, kad mokiniui reikia daugiau pagalbos planuojant laiką, atsirenkant prioritetus ar tiesiog laiku sustojant. Būtent todėl mūsų mokinius šiame kelyje lydi mokytojai, mentoriai, DP koordinatorė ir pagalbos mokiniui specialistai. Stebime ne tik jų akademinius rezultatus, bet ir krūvį, savijautą bei gebėjimą susitvarkyti su iššūkiais.
Tai nereiškia, kad įtampos mokantis nebus – jos bus, tačiau ji turi būti valdoma, prasminga ir lydima aiškios pagalbos sistemos. Diplomo programa turi išmokyti ne perdegti, o augti.
Kaip šeimai įvertinti, ar jų vaikui ši programa bus tinkamas pasirinkimas?
Pirmiausia pasikalbėkite su vaiku. Jei jam svarbu ne tik gerai išlaikyti egzaminus, bet ir suprasti, tyrinėti, kelti klausimus, Diplomo programa gali būti puikus pasirinkimas. Tačiau ji nebūtinai tinka visiems, todėl su kiekviena šeima atsakingai kalbamės apie tai, kokio savarankiškumo, akademinio pasirengimo ir kasdienio darbo ji pareikalaus. Mums svarbu ne tiesiog pakviesti mokinį į programą, o padėti šeimai priimti sprendimą, kuris jam bus tinkamiausias.
Ir šį pokalbį prasminga pradėti ne po 10 klasės, o gerokai anksčiau – jau renkantis gimnaziją. Nes 9–10 klasėse mokiniui tenka dar didesnė atsakomybė už savo mokymąsi ir būtent tuomet natūraliai pradeda formuotis anksčiau mano minėti gebėjimai – savarankiškumas, laiko planavimas, atkaklumas, kurių vėliau prireiks Diplomo programoje.
Pavyzdžiui, didelė dalis mūsų mokinių šį kelią pradeda dar pradinėse klasėse ir nuosekliai tęsia iki Diplomo programos, tačiau dalis mokinių prie Karalienės Mortos mokyklos prisijungia gimnazijos etape, nuo 9 klasės, ir taip pat sėkmingai gauna IB diplomą. Tos pačios durys atviros ir mūsų Kauno mokyklos dešimtokams, nes baigę pagrindinio ugdymo programą Kaune, jie yra laukiami Vilniuje ir gali čia tęsti mokslus Diplomo programoje.
Karalienės Mortos mokyklos šių metų rezultatai puikūs – 96 proc. mokinių gavo IB diplomą, o 67 proc. jų pasiekė aukštesnį rezultatą nei pasaulio vidurkis. Kaip to pavyko pasiekti?
Labai svarbu suprasti, kad geri mūsų abiturientų rezultatai rodo ne atrankos rezultatą, o kokybišką darbą su kiekvienu vaiku, nes priimdami mokinį į Karalienės Mortos mokyklos gimnaziją, žiūrime ne tik į tai, ką jis moka šiandien, mums svarbu, ar jis pasirengęs nuosekliai dirbti, priimti grįžtamąjį ryšį, būti aktyvus ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Todėl mūsų absolventų rezultatai ir išlieka aukšti, pavyzdžiui, praėjusiais metais IB diplomą gavo 100 proc. mokinių, šiais metais – 96 proc., ir tai gerokai viršija pasaulio vidurkį, kuris 2025 m. siekė 81,9 proc.
Vis dėlto, svarbu ne tik skaičiai. Kartais mokinio gautas diplomas, net jei jis įvertintas ne aukščiausiais balais, yra didelis asmeninis akademinis šuolis – tokius pasiekimus matome ir labai vertiname. Apskritai mokykla nėra tik rezultatų lentelė, todėl kiekvieno mokinio pažangą vertiname jo paties kontekste – mums svarbu ne tik galutinis balas, bet ir kelias, kurį jis nuėjo iki jo.
„Kokybiškas darbas su kiekvienu mokiniu“ skamba gražiai, bet kaip tai atrodo praktiškai?
Pas mus tai pirmiausia reiškia, kad mokinius iš tiesų pažįstame – matome kiekvieno stipriąsias puses ir pastebime, kur reikia daugiau palaikymo, o kur – didesnio iššūkio. Tai įmanoma, nes daugelį dalykų mokome nedidelėmis grupėmis, reguliariai stebime pažangą, nuolat kalbamės su mokiniais ir skatiname juos reflektuoti savo mokymąsi.
Galutinis tikslas labai aiškus – padėti kiekvienam mokiniui pasiekti geriausią savo rezultatą ir suteikti jam kuo daugiau galimybių įstoti į pirmojo pasirinkimo universitetą.
Mokslų finišo tiesioji – tik liepą, kai pagaliau paaiškėja egzaminų rezultatai, o gal mokykla visgi gali iš anksto numatyti, kaip mokiniui seksis?
Galutinio rezultato nė viena mokykla negali žinoti iš anksto, nes egzamino dieną svarbios tampa ir konkrečios užduotys, ir mokinio savijauta, ir jo gebėjimas susitvarkyti su įtampa. Tačiau nei šeima, nei mokykla dvejus metus negyvena nežinioje.
Mums labai svarbu, kad galutinis rezultatas mokiniui nebūtų siurprizas, todėl per visą Diplomo programą mokinys reguliariai gauna tikslų, sąžiningą ir profesionalų grįžtamąjį ryšį – kas sekasi, kur dar reikia daugiau aiškumo, gilesnės analizės ar tvirtesnių argumentų. Tai padeda ne tik nuosekliai augti, bet ir mažina nereikalingą nerimą, nes mokinys visada žino, kur yra dabar ir ką turi daryti, kad judėtų pirmyn.
Mokytojai visos Diplomo programos metu mokinių darbus vertina pagal tuos pačius tarptautinius IB DP kriterijus, kurie taikomi ir galutiniuose egzaminuose, todėl galime gana tiksliai įvertinti jų pasirengimą. Tai patvirtina ir šių metų duomenys – 91,7 proc. mūsų prognozių sutapo su galutiniais egzaminų rezultatais arba skyrėsi tik vienu balu. Tai rodo, kad mokyklos vertinimas yra patikimas, šeimos gauna realų vaizdą apie mokinio pažangą bei gali pasitikėti mokyklos prognozėmis.
Minėjote, kad jūsų mokytojai mokinius vertina pagal tarptautinius kriterijus, be to, pati programa įpareigoja matyti platesnį vaizdą – ar tai reiškia, kad IB reikalauja kitokios kvalifikacijos pedagogo?
Diplomo programos mokytojas nėra vien žinių perdavėjas. Jo užduotis – skatinti mokinį kritiškai mąstyti, kelti klausimus, diskutuoti ir susieti tai, ką jis mokosi klasėje, su tuo, kas vyksta pasaulyje. Be to, jis turi ne tik gerai išmanyti savo dalyką, bet ir puikiai suprasti tarptautinius IB DP vertinimo kriterijus – kuo skiriasi vidutinis atsakymas nuo gero, o geras nuo išskirtinio. Tai leidžia mokiniui visus dvejus metus gauti tikslų ir nuoseklų grįžtamąjį ryšį.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad mūsų mokytojai mato mokinį, kaip augantį žmogų, todėl jie ne tik kelia aukštus akademinius lūkesčius, bet ir padeda juos pasiekti – nuosekliai lydi, padrąsina, pastebi, kada reikia didesnio iššūkio, o kada daugiau palaikymo.
Kad tai ne tik gražūs žodžiai, šiemet patvirtino ir Tarptautinio bakalaureato organizacija. Kas penkerius metus vykstančios Diplomo programos reakreditacijos metu ji įvertino, kad Karalienės Mortos mokykloje Diplomo programa atitinka visus IB standartus, o tarp mūsų stiprybių išskyrė mokytojų profesinį augimą, bendrą planavimą ir bendradarbiavimą. Man tai ypač svarbu, nes profesionalumas šioje programoje nėra tik individualaus mokytojo stiprybė – tai visos komandos gebėjimas dirbti pagal bendrą standartą, nuosekliai ugdyti mokinį ir matyti jo pažangą per visus dvejus metus.
O kaip apie šią programą atsiliepia grįžę jūsų alumnai?
Dažnai jie juokauja, kad tik universitete suprato, jog jau moka planuoti laiką ir nebijo galutinių terminų. Būtent pradėję studijas jie aiškiausiai pamato, kad vien gero rezultato neužtenka – reikia mokėti dirbti savarankiškai, kai niekas nebeprimena terminų ir nebekontroliuoja kiekvieno žingsnio. Be to, jie pripažįsta ir tai, kad universitete pirmą kartą aiškiai pajuto, kiek daug jiems davė Diplomo programa.
Ne tik dalykinių žinių, bet ir gebėjimų planuoti laiką, rašyti akademinius darbus, analizuoti sudėtingus tekstus, diskutuoti ir savarankiškai mokytis, mat tai Diplomo programa ugdo labai nuosekliai. Turbūt todėl pabaigus IB Diplomo programą, jaunuoliams atsiveria ir pasaulio, ir Lietuvos universitetų durys. Mūsų absolventai studijuoja Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, taip pat ir Lietuvoje. Tarp jų pasirinktų universitetų – Edinburgo universitetas, Delfto technologijos universitetas, Amsterdamo universitetas, Roterdamo Erazmo universitetas, Milano Bocconi universitetas, o Lietuvoje – Vilniaus universitetas, KTU, ISM.
Studijų kryptys taip pat labai įvairios: nuo fizikos, psichologijos ir ekonomikos iki mados, dizaino, inžinerijos, komunikacijos, politikos mokslų ar biochemijos. Tai rodo, kad mūsų mokiniai drąsiai renkasi savo kelią pagal stiprybes, pomėgius ir ateities tikslus.
Jeigu reikėtų trimis žodžiais apibūdinti šios programos absolventą, kokie jie būtų?
Savarankiškas, smalsus ir tvirtas. Savarankiškas, nes universitete niekas nebeseka kiekvieno žingsnio taip, kaip mokykloje – reikia mokėti planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir dirbti net tada, kai niekas neprimena. Smalsus, nes Diplomo programa moko ne tik atsakyti į klausimus, bet ir juos kelti – abejoti, ieškoti įrodymų ir matyti platesnį kontekstą. Tvirtas, nes per dvejus metus mokinys patiria sunkumų, mokosi priimti grįžtamąjį ryšį, laikytis terminų ir nesustoti, kai ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Jis išmoksta išbūti su iššūkiu ir judėti pirmyn.
Man atrodo, kad būtent šios savybės vėliau padeda ne tik sėkmingai studijuoti universitete, bet ir kurti savo profesinį kelią. Žinios yra labai svarbios, tačiau ilgainiui dar svarbiau tampa gebėjimas mąstyti, reflektuoti, prisiimti atsakomybę, bendradarbiauti ir mokytis visą gyvenimą. Ne veltui IB diplomas visame pasaulyje vertinamas ne tik kaip akademinis pasiekimas, bet ir kaip visapusiško ugdymo ženklas – manau, būtent tai šiandien yra didžiausia vertė.
Šaltinis: Delfi.lt