Laikais, kai dirbtinis intelektas (DI) įvairiais pavidalais pradeda perimti tam tikras žmogaus funkcijas, jaunuoliai vis dažniau pradeda abejoti mokslų ir studijų svarba. „Kodėl reikia viso to mokytis, jeigu yra „ChatGPT“ – vienas dažniausių jų argumentų, tačiau edukologė, Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė primena, kad, pasirodžius pirmiesiems išmaniesiems telefonams ir planšetėms, kilo toks pat ažiotažas, tačiau po kurio laiko visi suprato, kad „iPad‘as“ nėra panacėja.
Šiemet skaitydama pranešimą „Kas yra žinios XXI a. arba ką reiškia mokėti?“ didžiausioje vadovų konferencijoje „EBIT“, ji ne kartą pabrėžė, kad „ChatGPT“ – ne išimtis, nes jis yra puikus tarnas, bet prastas šeimininkas, kadangi tik žmogus geba turimas žinias perleisti per savo vertybinį filtrą ir į susidariusias kliūtis pažvelgti kūrybiškai. Tie, kurie nuolat stengsis tai ugdyti – pranoks bet kokį dirbtinį intelektą.
Žinios nebėra monopolis, todėl tapo dar svarbesnės
„Nuo Francis Bacon iki Kofi Annan bei Tom Clancy laikų žmonės sakė, kad „žinios yra galia“ ir ilgą laiką tuo niekas neabejojo, tačiau vienas žmogus šį įsitikinimą sugriovė. Johannes Gutenberg ir jo maždaug 1440 metais išrasta spausdinimo mašina, sužlugdžiusi bažnyčios turėtą žinių monopolį. Šiandien, kai žinios (bent jau išsivysčiusiose šalyse) yra visiems prieinamos, žinių svarbą tam tikra prasme nuvertinome ir kiekviename žingsnyje jas kvestionuojame, tad nereikia stebėtis, kad jauni žmonės, vertindami technologinį proveržį ir dirbtinio intelekto galimybes efektyviai rinkti bei sisteminti informaciją, užduoda klausimą – „Kam man to reikės, jei man tai bus itin lengvai pasiekiama?“ Tačiau bėda ta, kad žinias mes suprantame per siaurai, nes tai, kas daro mus išskirtiniais ir nepakeičiamais, yra kompetencija – žinių, gebėjimų ir vertybių visuma“, – sako dr. A. Landsbergienė.
Pasak edukologės, žinias vis dar dažnas supranta kaip aklą faktų „iškalimą“ ir jų atkartojimą, tačiau žinios apima kur kas plačiau, nes leidžia asmenybei augti, visų pirma, išmokstant faktus skaityti tarp eilučių. Kaip pavyzdį ji pateikia poeziją: tekstą galima išmokti atmintinai, tačiau, jeigu žmogus nemoka analizuoti eilėraščio teksto, jis nesupras metaforų ir gilių poteksčių.
„Pasakysiu dar paprasčiau. Pavyzdžiui, kodėl prieš 20–25 metus ikimokyklinukai žaisdami būdavo gydytojais, mokytojais, pardavėjais, bet ne programuotojais? Nes tuo metu tokios profesijos atstovų buvo labai mažai ir vaikai neturėjo elementarių bazinių žinių apie programavimą. Kaip vaikas žais veterinarijos kliniką, jeigu jis niekada nebus kalbėjęs apie augintinius, apie tai, kad jiems reikia gydytojo, kad tas gydytojas vadinasi „veterinaras“?
Žinios yra tai, kas mums padeda suprasti supantį pasaulį – kuo daugiau žinių turime, kuo labiau gebame jas susieti, perkelti į kitus kontekstus, tuo kūrybingesni esame, tuo lakesnė mūsų vaizduotė. Tiesa, tam reikia ir turtingos kalbos bei gebėjimo analizuoti – dėl to būtina informaciją ar knygą ne perskaityti, bet skaityti. Kai vaikas turi žinių, kai suformuotas šis kompetencijos pagrindas, jau galima kalbėti ir apie gebėjimus bei vertybes, kurie ir padeda jam augti kaip asmenybei, iš kurios jokie „ChatGPT“ ateityje darbo vietos neatims. Atvirkščiai – jis valdys ir „augins“ „ChatGPT“, kad technologijos, kaip joms ir priklauso, tarnautų visuomenei“, – žinių svarbą pabrėžia dr. A. Landsbergienė.
XXI a. gebėjimai, be kurių jau nebeišsiversime
„Būtinų XXI a. gebėjimų grafinį „paveikslą“, kurį parengėme pagal pas mus dėstomą Tarptautinio bakalaureato programą, esame pakabinę kiekvienoje Karalienės Mortos mokyklos klasėje – tai gebėjimai, apie kuriuos dabar daug kalbama įvairiose lyderystės bei personalo konferencijose. Kai mokytojai išgirsta iš mokinių repliką, kad vieno ar kito dėstomo dalyko jiems nereikia, nes yra informaciją akimirksniu surandančios technologijos, užtenka pirštu besti į šį „paveikslą“, kad tokia mintis būtų pamiršta”, – pavyzdžius vardija edukologė.
Tad, kokie tie XXI a. gebėjimai, be kurių negali apsieiti joks šiuolaikinis žmogus? Pasak dr. A. Landsbergienės, gebėjimus galima suskirstyti į 5 svarbiausias kategorijas, tai: komunikacijos gebėjimai, socialiniai gebėjimai, savikontrolės gebėjimai, tiriamieji gebėjimai bei mąstymo gebėjimai. Tačiau, kaip pastebi edukologė, šiuose gebėjimuose „slepiasi“ daug daugiau turinio, kuris ir padeda vaiką užauginti smalsiu, kritiškai mąstančiu ir nuolat besimokančiu žmogumi.
„Pagalvokite, kiek vien kritinis mąstymas savyje turi dedamųjų – to aklai naudodamasis iš interneto ištraukta informacija niekada „neįvaldysi“. Apskritai, dabar daug gebėjimų nuvertinama, nes pasikliaujama internetu ir jame glūdinčiais žinių klodais. Tačiau visi žinome, kokio lygio yra „Youtube“, „TikTok“ ir panašūs „universitetai“, tad, kokius argumentus diskusijoje gali panaudoti jaunas žmogus, prisirinkęs „žinių“ iš įvairių interneto šiukšlynų?
Kad žmogus augtų, turi būti įdėta pastangų, nes „ChatGPT“ už mus visko nepadarys. Dirbtinis intelektas neblogai atkartoja mus, akumuliuodamas ir neįtikėtinu greičiu per save perleisdamas turimas žinias, tačiau jis tik atkartoja. Kur jo įžvalgos, kurių reikia, kad būtų sukurta kažkas naujo, kur netikėtų idėjų proveržis? Jo nėra, nes „ChatGPT“ turi visą žinių bagažą, bet neturi gebėjimo atsispirdamas nuo tų žinių kurti – kitaip nei žmogus, dirbtinis intelektas nėra kūrybiškas ir neturi savo vertybių“, – pabrėžia edukologė dr. A. Landsbergienė.
Vertybės mus daro žmonėmis
Kaip pastebi dr. A. Landsbergienė, žinioms įgyti reikia pastangų, gebėjimams – žinių ir pastangų, o vertybėms – nuolatinio vertybinio stuburo stiprinimo. Tai reiškia, kad reikia nuolat stengtis ir tobulėti, nepaisant to, kad iš esmės žmonės nėra tam sutverti, o technologijos tik dar labiau visus apraizgė patogumo ir komforto tinkle.
„Kai šnekama apie vertybes, kaip apie kažką „minkšto“, man iš visų porų kraujas ima tekėti, nes vertybės yra žmogaus „stuburas“ – privalo būti kietas ir nesulaužomas. Vertybes turintis dvyliktokas, eidamas į egzaminą, nesinaudos „ChatGPT“ atsakymams surasti, nes žinos, kad jis eina pasitikrinti save – kiek jis moka ir kiek vertos jo žinios. Žinoma, ne visi gali būti Atlantą užkariaujančiais valujevičiais, muzikos deivėmis gražinytėmis ar mokslo genijais šikšniais, bet pastangos turi būti.
Tai įžvelgė dar Aristotelis, kuris laisvalaikį matė kaip tobulinimą: kūno – sportu, proto – skaitymu ir mąstymu, įgūdžių – jų lavinimu. Kaip šiandien mes įsivaizduojame idealias atostogas? Taip, būsiu labai nepopuliari, nes pasakysiu, kad per atostogas „laikas sau“ turėtų būti pastangos, o ne dar vienas „Netflix“ serialas, kadangi skatinu tikrąjį, o ne paviršutinišką savęs ieškojimą.
Ir tėvai, ir mokykla privalo išmokyti vaiką stengtis, tiesa, tėvai, kurie yra reiklūs ir nustato vaikui aukštus standartus, dažnai visuomenės yra pasmerkiami kaip blogi tėvai. Nes „nesirūpina vaiko emocine sveikata“, „jį perspaudžia“ ir jiems „neužtenka, kad vaikas būtų tiesiog laimingas“, tačiau noras, kad vaikas išsiugdytų atsakomybę, tam, juk, neprieštarauja? Jeigu nepadarei namų darbų – prisiimk atsakomybę, neparuošei projekto iki nustatyto termino – atsakingas tu pats, namų ruošos darbai – būtini. Žinoma, vaikas dabar už tas pareigas ir atsakomybes nepadėkos, nes jausis išstumtas iš komforto zonos ir reikalaus papildomos motyvacijos, tačiau palikti savieigai asmenybės augimo nederėtų. Nes jis dar nėra brandus žmogus ir aplinkybių nevertina kaip suaugęs. Tai įrodyta moksliškai“, – patarimus dalija Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.
Pasak jos, neuromokslininkai įrodė, kad kaktinė smegenų sritis subręsta sulaukus maždaug 25-erių metų. Kol ji nesubrendusi, žmogus negali apibendrinti, reflektuoti ir negali mąstyti taip, kaip mąsto suaugę žmonės, todėl brandžių poelgių ir supratimo, kad dėl savo ateities reikia pasistengti, iš vaiko tikėtis nereikia. Šiuo tarpsniu jo pagrindinis žinių šaltinis – socialiniai tinklai, mokykla ir tėvai, todėl pastarieji turi daryti viską, kad, žiūrėdamas atgal, suaugęs jų vaikas pasidžiaugtų, jog šalia buvo žmonės, kurie reikalavo turėti tikslą ir dėl jo stengtis.
„Delfuose, Graikijoje, yra užrašas, kuris, galima drąsiai sakyti, yra pirmoji ugdymo programa Vakarų pasaulyje ir kuris skamba labai paprastai – „Pažink save“. Žinios yra galia, jos padeda mums tobulinti savo pomėgius ir talentus, skatina mus augti, per žinias mes geriau pažįstame save, o pažindami galime pakeisti pasaulį. Ir tai yra absoliučiai (bent jau kol kas) neįveikiama jokiam dirbtiniam intelektui. Tad, kai jūsų vaikas pasakys, kad vieno ar kito dalyko jam mokytis nereikia, nes viską galima greitai surasti internete, pasakykite jam, kad technologijos yra puikus tarnas, bet labai prastas šeimininkas, tad, pasistengęs, jis tikrai gali būti visa galva aukščiau už bet kokį „ChatGPT“, – sako dr. A. Landsbergienė.
Publikuota LRT.lt